Edukacinė išvyka į rašytojo Igno Šeiniaus gimtinę

Lapkričio 10 d. Širvintų r. Barskūnų pagrindinės mokyklos 1–2 ir 9–10 klasių mokiniai, lydimi lietuvių kalbos mokytojos Romos Vareikienės ir pradinių klasių mokytojos Kristinos Mikolajūnienės, vyko į rašytojo Igno Šeiniaus muziejų Bagaslaviškyje. Mokiniai klausėsi mokytojos Romos pasakojimo apie Igno Jurkūno-Šeiniaus gyvenimo ir kūrybos kelią, apie rašytojo sūnaus Irvio pagarbą tėvo gimtinei, apie kitų šio krašto kūrėjų indėlį į Lietuvos kultūros aruodą, domėjosi muziejuje esančiais eksponatais: nuotraukomis, albumais, knygomis, svarbių dokumentų kopijomis. Nemažai mokinių dėmesio sulaukė ir Bagaslaviškio mokyklos bei krašto istoriją ir kultūrą pristatanti muziejaus ekspozicija. Ir mažieji, ir vyresnieji atliko mokytojos parengtas užduotis. Išvykę iš muziejaus aplankė rašytojo gimtinę – Šeiniūnus.

Pažintis su Lietuvos sostine – Vilniumi

Rudens atotogos – puikus metas pažintinėms kelionėms po Lietuvą. Lapkričio 3 d. Širvintų r. Barskūnų pagrindinės mokyklos 7–8 klasių mokiniai, lydimi klasės auklėtojo M. Buinicko ir mokytojos V. Buinickos, vyko į Vilnių. Edukacinės išvykos tikslas – susipažinti su miesto architektūra, žymiausiais istoriniais, kultūriniais objektais.
Pirmasis aplankytas objektas – Vilniaus televizijos bokštas, kurio antena matoma išėjus į mokyklos kiemą, nes Vilniaus TV bokštas yra aukščiausias statinys mūsų šalyje. Oras buvo puikus, švietė saulė, tad vaizdas, pakilus į 165 m aukštyje esančią TV bokšto žiedinę dalį, 19 bokšto aukštą, buvo nepakartojams – buvo matomas visas Vilniaus miestas ir jo apylinkės.
Pasigrožėję miesto panorama, mokiniai vyko į Rasų kapines, kurios yra seniausios Vilniaus kapinės, įkurtos 1801 m. Klausydami istorijos mokytojo M. Buinicko pasakojimo, mokiniai susipažino su garsių žmonių, palaidotų Rasų kapinėse, gyvenimo istorijomis, uždegė atminimo žvakeles ant Nepriklausomybės Akto signataro J.Basanavičiaus kapo, ant J. Pilsudskio motinos ir jo širdies kapo.
Pirmoji pasauliniu mastu pripažinta Lietuvos kultūros vertybė yra Vilniaus senamiestis, kurio gatvių vingrumas ir pastatų architektūrinis savitumas užburia kiekvieną, atvykusį aplankyti Lietuvos sostinės. Pasivaikščioję po miestą mokiniai, daug pamatę, išgirdę ir sužinoję, vyko į namus.

Netradicinė pamoka „Lituanistikos židinyje“

Lapkričio 2 d. Širvintų r. Barskūnų pagrindinės mokykos 9–10 ir kitų klasių mokiniai, lydimi mokytojų J. Meškutavičiūtės ir R. Vareikienės, vyko į vienintelį Lietuvoje interaktyvų lietuvių kalbos muziejų „Lituanistikos židinys“, kuriame patrauklia ir šiuolaikiška forma perteikiamos naujausios kalbotyros žinios. Lituanistikos židinyje eksponuojama daugybė kalbai svarbių dokumentų, knygų ir kalbininkų daiktų, tačiau muziejų iš kitų išskiria unikalūs kalbos žaislai.
Muziejaus gidė Akvilė labai įdomiai pristatė muziejaus eksponatus. Pirmiausia mokiniai susipažino su abėcėlės istorija, sužinojo, kad raidė „ė“ yra tik lietuvių kalboje, kad nosinės raidės atkeliavo iš lenkų kalbos raidyno, ilgąją „ū“ pasiskolinome iš kaimynų latvių, o raides „š, ž, č“ – iš čekų kalbos. Mokiniai, naudodami lietuviškų raidžių antspaudus su jų kilmės aprašais, „rašė“ jiems svarbius žodžius. Kitas eksponatas – smėlyje paslėpti žodžiai, kuriuos „atkasę“ mokiniai sužinojo, kaip žodžiai keliauja. Triukšmingasis traukinukas privertė pasukti galvas, ką galėtų reikšti vienas ar kitas žodis.
Antrajame muziejaus aukšte mokiniai susidomėję klausėsi pasakojimo apie Didžiojo lietuvių kalbos žodyno, kurį sudaro 20 tomų, gimimo kelią, apie kalbininką, žodyno pradininką Kazimierą Būgą. Interaktyvus indoeuropiečių kalbų medis – tai eksponatas, kuriame kalbų šeimos medyje sutūpę paukščiai – kalbos – leido iš arčiau susipažinti su gausia indoeuropiečių kalbų įvairove, suteikė galimybę pačiam atrasti kalbų ryšius ir panašumus, atskleidė, kuriomis šeimos kalbomis pasaulyje kalbama daugiausia, kurios kalbos jau yra išnykusios, kaip šiame kontekste atrodo lietuvių kalba. Susėdę prie stalo mokiniai turėjo surasti piešiniuose paslėptus daugiareikšmius žodžius. Ne mažiau įdomu buvo susipažinti su gestų kalba, su žaidimu apie tarminius žodžius, pasiklausyti, kaip skamba žemaičių ar dzūkų tarmės tekstai, patiems padainuoti karaokė.
Šios netradicinės pamokos metu mokiniai įsitikino, kad kalba – tai ne tik gramatika ir skyryba, tai gyvas, įdomus reiškinys, kuriuo galima žaisti ir kurį net galima paliesti rankomis.

Kaip ridenome gniūžtę„Sniego“

„Sniego gniūžtė“ – tai jaunimo programa, kuri daugiausiai dėmesio skiria prevencijai, padeda ugdyti bendravimo, vadovavimo įgūdžius bei skatina ir moko mokinius linksmintis be svaigalų. Šios programos renginyje, kurį organizavo Širvintų rajono švietimo centro neformaliojo ugdymo organizatorė D. Chadusevičienė, spalio 30 d. Širvintų ,,Atžalyno“ progimnazijoje dalyvavo ir mūsų mokyklos mokinių komanda. Kunigas Kęstutis Dvareckas pasakojo apie alkoholio bei kitų kvaišalų daromą žalą, atsakė į mokiniams iškilusius klausimus. Mokiniai, susiskirstę į komandas, žaidė įvairius bendradarbiauti ir bendrauti mokančius žaidimus, šoko, dainavo. Smagiai leisdami laiką sužinojo daug svarbios informacijos bei susirado draugų.

Penktokų krikštynos

Spalio 27 dieną mokykloje vyko labai laukiama šventė – penktokų Krikštynos, kurias rengė dešimtokai.
Krikštynoms pradėjome ruoštis dar rugsėjo pabaigoje. Teko daug mąstyti, tartis, kokią temą pasirinkti, kad sudomintume penktokus. Ilgai galvoję, nusprendėme Krikštynas organizuoti Kariuomenės tema.
Visus susirinkusius Generolas Osvaldas pasveikino ir leido pradėti krikšto ceremoniją. Pirmiausia penktokai kartu su klasės auklėtoja Regina Počepovič pristatė puikiai atliktą namų darbą. Antroji užduotis – mankšta, kuria vedė Aurelija. Apšilę ėmėsi rimtų užduočių. Penktokams teko daugybos lentelę, istorines datas prisiminti ir mįsles įminti bei kitas šmaikščias užduotis atlikti. Visiems labai smagiai atlikus užduotis, atėjo metas finalinei Krikštynų daliai – priesaikai. Penktokai labai sąžiningai kartojo priesaikos žodžius, kuriuos iškilmingai tarė Majorė Aurelija. Atsisveikinome su penktokėliais tikėdamiesi, kad Krikštynos jiems patiko.
Dešimtokai

 

 

 

 

 

Žvakių gaminimas

Žvakių liejimas – nuo senų laikų žinomas amatas. Nors žvakė senovėje buvo nepakeičiamas šviesos šaltinis, šiuo amatu vertėsi nedaugelis. Spalio 27 d. Maišiagalos amatų centre mūsų mokyklos pradinukai dalyvavo edukaciniame užsiėmime, kurio metu vaikai sužinojo, kad žvakėms lieti yra naudojamas bičių vaškas. Mokiniai savo rankomis gamino žvakeles. Įdomiausia buvo jas lieti ant rato pririštų knatų. Pilant vašką ant kiekvieno knato, ratas apsukamas ir procedūra vėl kartojama. Išliejus stingstančią žvakę reikia išlyginti, kad ji būtų tiesi. Mokiniai taip pat liejo įvairių formų (angeliukų, šuniukų, eglučių) suvenyrines žvakutes. Kiekvienas pasigamino po dvi žvakeles. Vaikai ne tik susipažino su žvakių liejimo amatu, bet ir patyrė tikrą kūrybinį džiaugsmą

Solidarumo bėgimas

Spalio 26 dieną mūsų mokykloje vyko 4-asis Solidarumo bėgimas. Šis bėgimas – jau tradicija tapusi organizacijos „Gelbėkit vaikus“ iniciatyva, kurioje dalyvauja moksleiviai ir kiti geros širdies žmonės. Bėgimu siekiama skatinti solidarumą tarp skirtingų kultūrų, socialinės aplinkos ir įvairaus amžiaus moksleivių. Šiame bėgime dalyvavo 60 mūsų mokyklos mokinių ir 11 mokytojų. Geranoriškai nusiteikusių dalyvių neišbaidė net rudeniškas lietus.

Dovanos Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventei, galvojome, ką mes, Širvintų r. Barskūnų pagrindinės mokyklos mokiniai ir mokytojai, galėtume padovanoti savo valstybei.
Pirmoji dovana – narcizų žiedai, pražysiantys pavasarį. Mokiniai ir mokytojai prie mokyklos jubiliejui skirto akmens įrengė gėlyną ir pasodino 100 narcizų svogūnėlių. Ypač aktyvūs buvo priešmokyklinio ugdymo grupės mokiniai, labai aktyviai dalyvavę narcizų sodinimo akcijoje.
Antroji dovana – simbolinis bėgimas, skirtas Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui, kuriame dalyvavo ir mokiniai, ir mokytojai. Labai svarbu, kad augtume stiprūs, kad gyventume sveikai.